Loading…

Macroeconomic determinants of direct investment abroad of Singapore

ABSTRACT IN ENGLISH: The objective of this study is to discover the determinants of Direct Investment Abroad (DIA) of Singapore. It also measures the impacts of various determinants on DIA of Singapore. Based on theoretical justification, several potential determinants including aggregate income, in...

Full description

Saved in:

Bibliographic Details
Published in:	Inžinerinė ekonomika 2014-01, Vol.25 (1), p.72-81
Main Authors:	Kueh, Jerome Swee-Hui, Puah, Chin-Hong, Liew, Venus Khim-Sen
Format:	Article
Language:	Lithuanian
Subjects:	Determinants Economic development Exchange rates Foreign direct investment Interest rates International investment Investment decision Macroeconomics Singapore
Online Access:	Get full text
Tags:	Add Tag No Tags, Be the first to tag this record!

cited_by
cites
container_end_page	81
container_issue	1
container_start_page	72
container_title	Inžinerinė ekonomika
container_volume	25
creator	Kueh, Jerome Swee-Hui Puah, Chin-Hong Liew, Venus Khim-Sen
description	ABSTRACT IN ENGLISH: The objective of this study is to discover the determinants of Direct Investment Abroad (DIA) of Singapore. It also measures the impacts of various determinants on DIA of Singapore. Based on theoretical justification, several potential determinants including aggregate income, interest rate, trade openess and exchange rate are considered in this study. Results obtained reveal that higher aggregate income will contribute to the expansion of abroad investment of Singaporean firms. Meanwhile, the increase (decrease) of DIA of Singapore is significantly related to the appreciation (depreciation) of the Singapore dollar per US dollar exchange rate in the long run. This findings is in tandem with the literature that suggests that appreciation of home currency tends to increase the volume of abroad investment activities. Meanwhile, the current study finds the existence of inverse relationship between interest rate and DIA of Singapore in the long run. This findings is consistent with the argument that lower interest rate reflects the abundance of capital in Singapore and subsequently lowers the opportunity cost in seeking capital for DIA. In other words, these firms have competitive advantage in financing foreign investment due to lower cost of borrowing in home country. Nevertheless, trade openness of Singapore exhibits inverse linkage towards DIA of Singapore in the long run. This may by due to the substitution effect of the trade activities against DIA of Singapore, as explained in the text. It is also discovered that exchange rate and aggregate income have larger influence on DIA of Singapore, compared to other determinants. It is argued that the association of the ownership, location and internationalization advantages gained by Singapore contributed to the economic development path of the country. // ABSTRACT IN LITHUANIAN: Tiesioginiu investiciju uzsienyje (DIA) vaidmuo tapo svarbiu ir esminiu tvariam ekonomikos augimui Pietryciu Azijos regione, o ypac Singapure. Del vietiniu resursu sukoncentravimo ir propagavimo, kaip rezimo, nukreipto i eksporta, desimtajame desimtmetyje Singapuro vyriausbe pristate regionalizacijos politika, skatinancia investavima uzsienyje. Tai buvo labai svarbus zingsnis, nes igyvendinus sia politika, Singapuro metinis DIA gerokai isaugo (nuo 2,034 milijonu JAV doleriu 1990 metais, iki 25,227 milijonu JAV doleriu 2011 metais (JTPPK, 2013). Anksciau tyrinetojai skyre daug pastangu nagrinedami DIA. Daugiausia demes
doi_str_mv	10.5755/j01.ee.25.1.1302
format	article
fullrecord	<record><control><sourceid>proquest</sourceid><recordid>TN_cdi_proquest_miscellaneous_1556284855</recordid><sourceformat>XML</sourceformat><sourcesystem>PC</sourcesystem><sourcerecordid>1556284855</sourcerecordid><originalsourceid>FETCH-proquest_miscellaneous_15562848553</originalsourceid><addsrcrecordid>eNqVi70OwiAYABk0sf7sjowuItB-ts6NxsVJ9wbpV0PTQgXq86uJL-B0w90RshacQQ6wa7lgiEwCE0ykXE5IItKD3Mq8gBmZh9BynoGQMiHlRWnvUDvreqNpjRF9b6yyMVDX0Np41JEa-8IQe7SRqrt3qv66q7EPNTiPSzJtVBdw9eOCbE7HW3neDt49x89Y9SZo7Dpl0Y2hEgB7WWQFQPpH-gbNf0Oy</addsrcrecordid><sourcetype>Aggregation Database</sourcetype><iscdi>true</iscdi><recordtype>article</recordtype><pqid>1556284855</pqid></control><display><type>article</type><title>Macroeconomic determinants of direct investment abroad of Singapore</title><source>EBSCOhost Business Source Ultimate</source><source>International Bibliography of the Social Sciences (IBSS)</source><creator>Kueh, Jerome Swee-Hui ; Puah, Chin-Hong ; Liew, Venus Khim-Sen</creator><creatorcontrib>Kueh, Jerome Swee-Hui ; Puah, Chin-Hong ; Liew, Venus Khim-Sen</creatorcontrib><description>ABSTRACT IN ENGLISH: The objective of this study is to discover the determinants of Direct Investment Abroad (DIA) of Singapore. It also measures the impacts of various determinants on DIA of Singapore. Based on theoretical justification, several potential determinants including aggregate income, interest rate, trade openess and exchange rate are considered in this study. Results obtained reveal that higher aggregate income will contribute to the expansion of abroad investment of Singaporean firms. Meanwhile, the increase (decrease) of DIA of Singapore is significantly related to the appreciation (depreciation) of the Singapore dollar per US dollar exchange rate in the long run. This findings is in tandem with the literature that suggests that appreciation of home currency tends to increase the volume of abroad investment activities. Meanwhile, the current study finds the existence of inverse relationship between interest rate and DIA of Singapore in the long run. This findings is consistent with the argument that lower interest rate reflects the abundance of capital in Singapore and subsequently lowers the opportunity cost in seeking capital for DIA. In other words, these firms have competitive advantage in financing foreign investment due to lower cost of borrowing in home country. Nevertheless, trade openness of Singapore exhibits inverse linkage towards DIA of Singapore in the long run. This may by due to the substitution effect of the trade activities against DIA of Singapore, as explained in the text. It is also discovered that exchange rate and aggregate income have larger influence on DIA of Singapore, compared to other determinants. It is argued that the association of the ownership, location and internationalization advantages gained by Singapore contributed to the economic development path of the country. // ABSTRACT IN LITHUANIAN: Tiesioginiu investiciju uzsienyje (DIA) vaidmuo tapo svarbiu ir esminiu tvariam ekonomikos augimui Pietryciu Azijos regione, o ypac Singapure. Del vietiniu resursu sukoncentravimo ir propagavimo, kaip rezimo, nukreipto i eksporta, desimtajame desimtmetyje Singapuro vyriausbe pristate regionalizacijos politika, skatinancia investavima uzsienyje. Tai buvo labai svarbus zingsnis, nes igyvendinus sia politika, Singapuro metinis DIA gerokai isaugo (nuo 2,034 milijonu JAV doleriu 1990 metais, iki 25,227 milijonu JAV doleriu 2011 metais (JTPPK, 2013). Anksciau tyrinetojai skyre daug pastangu nagrinedami DIA. Daugiausia demesio jie sutelke i stambias pramones salis, turincias stipria ekonomika, pvz: JAV ir Japonija. Sis tyrimas skiriasi nuo ankstesniu, tirianciu dideles salis, tyrimu. Sio tyrimo demesio centre yra Singapuras, besivystanti valstybe esanti mazoje saloje. Singapuro DIA atvejis gali pateikti kitokias izvalgas zvelgiant is mazos, saloje pleciamos ekonomikos perspektyvos. Klasikine ekonomikos teorija tvirtina, kad tiesioginiu investiciju srautas turi teketi is issivysciusiu saliu i besivystancias, nepaliekant jokio vaidmens mazoms, salose besivystancioms valstybems, prisidedancioms prie DIA. Taciau kitose teorijose teigiama, kad DIA besivystanciu valstybiu, esanciu mazose salose galimas, kai jos turi tam tikru monopoliniu privalumu. Singapuras parode auksta ekonomini augima nuo savo nepriklausomybes (1965 m.) paskelbimo. Nuo astuntojo desimtmecio Singapuro ekonomika augo sparciau, nei JAV ir Japonijos, t. y. dvieju pirmaujanciu pasaulio ekonomiku. Del salies "stebuklingo" augimo Pasaulio bankas pripazino Singapura kaip viena is astuoniu Aukstos veiklos Azijos saliu (Highly Performance Asian Economies - HPAEs). Stabilus ekonominis augimas, vykstant svarbiems pokyciams, Singapuro ekonomikos strukturoje leido jam tapti svarbiu tarptautiniu finansiniu ir verslo centru regione. Turedamas tokius isskirtinius pasiekimus, Singapuras taip pat turi uztektinai turto ir galiu investuoti uzsienyje. Sio tyrimo tikslas yra nustatyti DIA lemiancius veiksnius, tam naudojant metinius Singapuro duomenis. Remiantis teoriniais pagrindimais ir empiriniais duomenimis, siame darbe nagrinejami keli galimi veiksniai, iskaitant bendras pajamas, palukanu norma, prekybos atviruma ir valiutos kursa. Siame darbe panaudoti duomenys apima Singapuro DIA, kaip priklausoma kintamaji ir realiasias Singapuro pajamas, prekybos atviruma, Singapuro palukanu norma ir nominalu valiutos kursa kaip nepriklausomus kintamuosius. Realiuju pajamu kintamasis vertinamas realiu Bendruoju vidaus produktu (BVP). Prekybos atviruma paaiskina Singapuro bendrojo eksporto ir importo suma, o palukanu norma nurodo euro-dolerio santyki. Euro-dolerio santykis paaiskina palukanu norma Singapure, nes Singapuras atlieka svarbu vaidmeni kaip tarptautinis finansinis centras. Dar daugiau, uzsienio investiciju norma daro didele itaka palukanu normai Singapure. Visi duomenys yra gauti is Pasaulio investavimo ataskaitos, kuria paskelbe JTPPK (2005) ir Tarptautines finansines statistikos, gautos is Tarptautinio Valiutos fondo. Siame darbe panaudoti metiniai duomenys nuo 1975 iki 2007 metu laikotarpio. Visi kintamieji, statistiniais tikslais duomenyse yra pakeisti i paprastus logaritmus. Pastovumo testo rezultatai rodo, kad nagrinetu kintamuju ir Singapuro DIA pirmi skirtumai nekinta. Tai reiskia, kad jie visi yra integruoti ta pacia tvarka, kuri yra 1. Todel tinkama naudoti Johansen kointegracijos testa, norint istirti ar kintamieji ir DIA yra kointegruoti. Testo rezultatai rodo, kad tarp Singapuro DIA, bendruju pajamu, palukanu normos, prekybos atvirumo ir valiutos kurso kintamuju, egzistuoja ilgalaikiai rysiai. Be to, issiaiskinta, kad sie kintamieji yra svarbus visi, nustatant Singapuro DIA. Is rezultatu matyti, kad visi tirti kintamieji yra lemiantys Singapuro DIA veiksniai. Taip pat is gautu empiriniu rezultatu matyti, kad didesnes bendrosios pajamos prisideda prie Singapuro imoniu investiciju uzsienyje pletros. Siuo atzvilgiu, realiojo vidinio produkto padidejimas 1% padidins DIA 5.73%. Tuo metu, Singapuro DIA didejimas (sumazejimas) yra labai susijes su Singapuro dolerio vertes padidejimu (nuvertejimu) JAV dolerio atzvilgiu per ilgesni laikotarpi. Tiksliau sakant, Singapuras gali remti 6.09% DIA, jei Singapuro dolerio verte pakyla 1%. Sis rezultatas sutampa su tais, kurie pateikiami teorineje literaturoje, kurioje teigiama, kad vietines (siuo atveju Singapuro) valiutos vertes padidejimas, turi tendencija didinti investiciju uzsienyje veiklos apimti. Analizuojant palukanu normos poveiki siame darbe, galima matyti, kad gauti empiriniai rezultatai atskleidzia atvirkstinio rysio tarp palukanu normos ir Singapuro DIA egzistavima per ilga laikotarpi, kuriuo palukanu normos pokytis 1% sukelia 1.31% DIA pokyti priesinga kryptimi. Sis rezultatas atitinka teigini, kad mazesne palukanu norma atskleidzia kapitalo Singapure gausa ir veliau sumazina galimybes kastus ieskant kapitalo DIA. Kitaip tariant, sios imones, del mazesniu skolinimosi kastu savo salyje, gauna konkurencini pranasuma is uzsienio investiciju finansavimo. Vis delto, priesingai, nei teigiama literaturoje, Singapuro prekybos atvirumas rodo atvirkscia rysi su Singapuro DIA per ilga laikotarpi. Taip gali buti del itakos, kuria daro prekybos veiklos pakeitimas Singapuro DIA. Tolesnes analizes rezultatai atskleidzia, kad valiutos kursas ir bendrosios pajamos daro didesne itaka Singapuro DIA, lyginant su kitais, ja lemianciais veiksniais. Tuo metu pajamos, prekybos atvirumas ir palukanu norma rodo priezastingumo rysius su Singapuro DIA per ilga laikotarpi. Be to, prekybos atvirumas taip pat yra svarbus veiksnys nustatant Singapuro DIA. Remiantis JTPPK ataskaita, Singapuras yra pirmoje vietoje tarp saliu, atviriausiu tarptautinie prekybai ir investicijoms, pralenkdamas Honkonga ir Sveicarija. Del patraukliu mokesciu ir verslui palankios aplinkos, daug uzsienio imoniu buvo pritraukta, kad jos investuotu Singapure. Dauguma uzsienio kompaniju ir verslininku, dirbanciu Singapure yra is Azijos ir Europos. Vietines imones yra linkusios kooperuotis su uzsienio kompanijomis. Isanlizavus dabartinius empirinius tyrimo rezultatus, nustatyta pajamu, atvirumo, palukanu normos ir valiutos kurso, kaip Singapuro DIA lemianciu veiksniu per ilga laikotarpi, reiksme. Singapuro pajamos rodo teigiama rysi su DIA per ilga laikotarpi ir atitinka ankstesnius rezultatus. Singapuras patyre didziuli ekonomini augima nuo septintojo desimtmecio ir buvo pripazintas nauja pramones salimi, taip pat Pasaulto Banko 1992 metais buvo pripazintas kaip viena is 10 Rytu Azijos stebuklo saliu. Sis pripazinimas atsirado del isskirtinio ekonominio augimo vidutiniskai daugiau nei 6% ir gebejimo islaikyti sia veikla ilga laika. Zymus Singapuro ekonomines strukturos pokyciai i eksporta nukreipto kapitalo kaupimo rezimo link, leme salies ekonomines veiklos stabiluma. Singapuras, is tranzitiniu kroviniu sandelio, tapo salimi, kuri turi labai vertinamus sektorius, ypac gamybos sektoriu. Be to, Singapuras taip pat issivyste ir i svarbu tarptautini finansini ir verslo centra. Resursu sankaupos tapo tvirta atrama Singapurui globaliai pleciant savo uzsienio investicijas. Dar daugiau, stipri fundamentali ekonomine politika leido saliai tapti lankscia, susidurus su tokiais isoriniais ekonominiais neramumais kaip 1997-1998 metu Azijos finansine krize, ekonomine recesija 2001 metais ir pasauline recesija 2008 metais. Be to, Singapuro vyriausybes suprato apie svarba vietinio augimo pletros ir suvarzymu koncentracija, taip pat regionalizacijos politikos pritaikyma. Tai taip pat prisidejo prie tarptautines prekybos pletimosi ir investicines veiklos. Galiausiai, tai ir toliau yra svarbu kaupiant pastovias pajamas saliai. Tokia salies politika skatina kitas salis papildomai investuoti i Azijos ir Vakaru regionus. Palanki palukanu norma rodo kapitalo gausa gimtojoje salyje. Tai leidzia Singapuro imonems isplesti savo investavimo ribas del mazesniu finansavimo kastu gimtojoje salyje. Valiuta Singapure taip pat atlieka svarbu vaidmeni uzsienio inve</description><identifier>ISSN: 1392-2785</identifier><identifier>DOI: 10.5755/j01.ee.25.1.1302</identifier><language>lit</language><subject>Determinants ; Economic development ; Exchange rates ; Foreign direct investment ; Interest rates ; International investment ; Investment decision ; Macroeconomics ; Singapore</subject><ispartof>Inžinerinė ekonomika, 2014-01, Vol.25 (1), p.72-81</ispartof><lds50>peer_reviewed</lds50><woscitedreferencessubscribed>false</woscitedreferencessubscribed></display><links><openurl>$$Topenurl_article</openurl><openurlfulltext>$$Topenurlfull_article</openurlfulltext><thumbnail>$$Tsyndetics_thumb_exl</thumbnail><link.rule.ids>314,780,784,27924,27925,33224</link.rule.ids></links><search><creatorcontrib>Kueh, Jerome Swee-Hui</creatorcontrib><creatorcontrib>Puah, Chin-Hong</creatorcontrib><creatorcontrib>Liew, Venus Khim-Sen</creatorcontrib><title>Macroeconomic determinants of direct investment abroad of Singapore</title><title>Inžinerinė ekonomika</title><description>ABSTRACT IN ENGLISH: The objective of this study is to discover the determinants of Direct Investment Abroad (DIA) of Singapore. It also measures the impacts of various determinants on DIA of Singapore. Based on theoretical justification, several potential determinants including aggregate income, interest rate, trade openess and exchange rate are considered in this study. Results obtained reveal that higher aggregate income will contribute to the expansion of abroad investment of Singaporean firms. Meanwhile, the increase (decrease) of DIA of Singapore is significantly related to the appreciation (depreciation) of the Singapore dollar per US dollar exchange rate in the long run. This findings is in tandem with the literature that suggests that appreciation of home currency tends to increase the volume of abroad investment activities. Meanwhile, the current study finds the existence of inverse relationship between interest rate and DIA of Singapore in the long run. This findings is consistent with the argument that lower interest rate reflects the abundance of capital in Singapore and subsequently lowers the opportunity cost in seeking capital for DIA. In other words, these firms have competitive advantage in financing foreign investment due to lower cost of borrowing in home country. Nevertheless, trade openness of Singapore exhibits inverse linkage towards DIA of Singapore in the long run. This may by due to the substitution effect of the trade activities against DIA of Singapore, as explained in the text. It is also discovered that exchange rate and aggregate income have larger influence on DIA of Singapore, compared to other determinants. It is argued that the association of the ownership, location and internationalization advantages gained by Singapore contributed to the economic development path of the country. // ABSTRACT IN LITHUANIAN: Tiesioginiu investiciju uzsienyje (DIA) vaidmuo tapo svarbiu ir esminiu tvariam ekonomikos augimui Pietryciu Azijos regione, o ypac Singapure. Del vietiniu resursu sukoncentravimo ir propagavimo, kaip rezimo, nukreipto i eksporta, desimtajame desimtmetyje Singapuro vyriausbe pristate regionalizacijos politika, skatinancia investavima uzsienyje. Tai buvo labai svarbus zingsnis, nes igyvendinus sia politika, Singapuro metinis DIA gerokai isaugo (nuo 2,034 milijonu JAV doleriu 1990 metais, iki 25,227 milijonu JAV doleriu 2011 metais (JTPPK, 2013). Anksciau tyrinetojai skyre daug pastangu nagrinedami DIA. Daugiausia demesio jie sutelke i stambias pramones salis, turincias stipria ekonomika, pvz: JAV ir Japonija. Sis tyrimas skiriasi nuo ankstesniu, tirianciu dideles salis, tyrimu. Sio tyrimo demesio centre yra Singapuras, besivystanti valstybe esanti mazoje saloje. Singapuro DIA atvejis gali pateikti kitokias izvalgas zvelgiant is mazos, saloje pleciamos ekonomikos perspektyvos. Klasikine ekonomikos teorija tvirtina, kad tiesioginiu investiciju srautas turi teketi is issivysciusiu saliu i besivystancias, nepaliekant jokio vaidmens mazoms, salose besivystancioms valstybems, prisidedancioms prie DIA. Taciau kitose teorijose teigiama, kad DIA besivystanciu valstybiu, esanciu mazose salose galimas, kai jos turi tam tikru monopoliniu privalumu. Singapuras parode auksta ekonomini augima nuo savo nepriklausomybes (1965 m.) paskelbimo. Nuo astuntojo desimtmecio Singapuro ekonomika augo sparciau, nei JAV ir Japonijos, t. y. dvieju pirmaujanciu pasaulio ekonomiku. Del salies "stebuklingo" augimo Pasaulio bankas pripazino Singapura kaip viena is astuoniu Aukstos veiklos Azijos saliu (Highly Performance Asian Economies - HPAEs). Stabilus ekonominis augimas, vykstant svarbiems pokyciams, Singapuro ekonomikos strukturoje leido jam tapti svarbiu tarptautiniu finansiniu ir verslo centru regione. Turedamas tokius isskirtinius pasiekimus, Singapuras taip pat turi uztektinai turto ir galiu investuoti uzsienyje. Sio tyrimo tikslas yra nustatyti DIA lemiancius veiksnius, tam naudojant metinius Singapuro duomenis. Remiantis teoriniais pagrindimais ir empiriniais duomenimis, siame darbe nagrinejami keli galimi veiksniai, iskaitant bendras pajamas, palukanu norma, prekybos atviruma ir valiutos kursa. Siame darbe panaudoti duomenys apima Singapuro DIA, kaip priklausoma kintamaji ir realiasias Singapuro pajamas, prekybos atviruma, Singapuro palukanu norma ir nominalu valiutos kursa kaip nepriklausomus kintamuosius. Realiuju pajamu kintamasis vertinamas realiu Bendruoju vidaus produktu (BVP). Prekybos atviruma paaiskina Singapuro bendrojo eksporto ir importo suma, o palukanu norma nurodo euro-dolerio santyki. Euro-dolerio santykis paaiskina palukanu norma Singapure, nes Singapuras atlieka svarbu vaidmeni kaip tarptautinis finansinis centras. Dar daugiau, uzsienio investiciju norma daro didele itaka palukanu normai Singapure. Visi duomenys yra gauti is Pasaulio investavimo ataskaitos, kuria paskelbe JTPPK (2005) ir Tarptautines finansines statistikos, gautos is Tarptautinio Valiutos fondo. Siame darbe panaudoti metiniai duomenys nuo 1975 iki 2007 metu laikotarpio. Visi kintamieji, statistiniais tikslais duomenyse yra pakeisti i paprastus logaritmus. Pastovumo testo rezultatai rodo, kad nagrinetu kintamuju ir Singapuro DIA pirmi skirtumai nekinta. Tai reiskia, kad jie visi yra integruoti ta pacia tvarka, kuri yra 1. Todel tinkama naudoti Johansen kointegracijos testa, norint istirti ar kintamieji ir DIA yra kointegruoti. Testo rezultatai rodo, kad tarp Singapuro DIA, bendruju pajamu, palukanu normos, prekybos atvirumo ir valiutos kurso kintamuju, egzistuoja ilgalaikiai rysiai. Be to, issiaiskinta, kad sie kintamieji yra svarbus visi, nustatant Singapuro DIA. Is rezultatu matyti, kad visi tirti kintamieji yra lemiantys Singapuro DIA veiksniai. Taip pat is gautu empiriniu rezultatu matyti, kad didesnes bendrosios pajamos prisideda prie Singapuro imoniu investiciju uzsienyje pletros. Siuo atzvilgiu, realiojo vidinio produkto padidejimas 1% padidins DIA 5.73%. Tuo metu, Singapuro DIA didejimas (sumazejimas) yra labai susijes su Singapuro dolerio vertes padidejimu (nuvertejimu) JAV dolerio atzvilgiu per ilgesni laikotarpi. Tiksliau sakant, Singapuras gali remti 6.09% DIA, jei Singapuro dolerio verte pakyla 1%. Sis rezultatas sutampa su tais, kurie pateikiami teorineje literaturoje, kurioje teigiama, kad vietines (siuo atveju Singapuro) valiutos vertes padidejimas, turi tendencija didinti investiciju uzsienyje veiklos apimti. Analizuojant palukanu normos poveiki siame darbe, galima matyti, kad gauti empiriniai rezultatai atskleidzia atvirkstinio rysio tarp palukanu normos ir Singapuro DIA egzistavima per ilga laikotarpi, kuriuo palukanu normos pokytis 1% sukelia 1.31% DIA pokyti priesinga kryptimi. Sis rezultatas atitinka teigini, kad mazesne palukanu norma atskleidzia kapitalo Singapure gausa ir veliau sumazina galimybes kastus ieskant kapitalo DIA. Kitaip tariant, sios imones, del mazesniu skolinimosi kastu savo salyje, gauna konkurencini pranasuma is uzsienio investiciju finansavimo. Vis delto, priesingai, nei teigiama literaturoje, Singapuro prekybos atvirumas rodo atvirkscia rysi su Singapuro DIA per ilga laikotarpi. Taip gali buti del itakos, kuria daro prekybos veiklos pakeitimas Singapuro DIA. Tolesnes analizes rezultatai atskleidzia, kad valiutos kursas ir bendrosios pajamos daro didesne itaka Singapuro DIA, lyginant su kitais, ja lemianciais veiksniais. Tuo metu pajamos, prekybos atvirumas ir palukanu norma rodo priezastingumo rysius su Singapuro DIA per ilga laikotarpi. Be to, prekybos atvirumas taip pat yra svarbus veiksnys nustatant Singapuro DIA. Remiantis JTPPK ataskaita, Singapuras yra pirmoje vietoje tarp saliu, atviriausiu tarptautinie prekybai ir investicijoms, pralenkdamas Honkonga ir Sveicarija. Del patraukliu mokesciu ir verslui palankios aplinkos, daug uzsienio imoniu buvo pritraukta, kad jos investuotu Singapure. Dauguma uzsienio kompaniju ir verslininku, dirbanciu Singapure yra is Azijos ir Europos. Vietines imones yra linkusios kooperuotis su uzsienio kompanijomis. Isanlizavus dabartinius empirinius tyrimo rezultatus, nustatyta pajamu, atvirumo, palukanu normos ir valiutos kurso, kaip Singapuro DIA lemianciu veiksniu per ilga laikotarpi, reiksme. Singapuro pajamos rodo teigiama rysi su DIA per ilga laikotarpi ir atitinka ankstesnius rezultatus. Singapuras patyre didziuli ekonomini augima nuo septintojo desimtmecio ir buvo pripazintas nauja pramones salimi, taip pat Pasaulto Banko 1992 metais buvo pripazintas kaip viena is 10 Rytu Azijos stebuklo saliu. Sis pripazinimas atsirado del isskirtinio ekonominio augimo vidutiniskai daugiau nei 6% ir gebejimo islaikyti sia veikla ilga laika. Zymus Singapuro ekonomines strukturos pokyciai i eksporta nukreipto kapitalo kaupimo rezimo link, leme salies ekonomines veiklos stabiluma. Singapuras, is tranzitiniu kroviniu sandelio, tapo salimi, kuri turi labai vertinamus sektorius, ypac gamybos sektoriu. Be to, Singapuras taip pat issivyste ir i svarbu tarptautini finansini ir verslo centra. Resursu sankaupos tapo tvirta atrama Singapurui globaliai pleciant savo uzsienio investicijas. Dar daugiau, stipri fundamentali ekonomine politika leido saliai tapti lankscia, susidurus su tokiais isoriniais ekonominiais neramumais kaip 1997-1998 metu Azijos finansine krize, ekonomine recesija 2001 metais ir pasauline recesija 2008 metais. Be to, Singapuro vyriausybes suprato apie svarba vietinio augimo pletros ir suvarzymu koncentracija, taip pat regionalizacijos politikos pritaikyma. Tai taip pat prisidejo prie tarptautines prekybos pletimosi ir investicines veiklos. Galiausiai, tai ir toliau yra svarbu kaupiant pastovias pajamas saliai. Tokia salies politika skatina kitas salis papildomai investuoti i Azijos ir Vakaru regionus. Palanki palukanu norma rodo kapitalo gausa gimtojoje salyje. Tai leidzia Singapuro imonems isplesti savo investavimo ribas del mazesniu finansavimo kastu gimtojoje salyje. Valiuta Singapure taip pat atlieka svarbu vaidmeni uzsienio inve</description><subject>Determinants</subject><subject>Economic development</subject><subject>Exchange rates</subject><subject>Foreign direct investment</subject><subject>Interest rates</subject><subject>International investment</subject><subject>Investment decision</subject><subject>Macroeconomics</subject><subject>Singapore</subject><issn>1392-2785</issn><fulltext>true</fulltext><rsrctype>article</rsrctype><creationdate>2014</creationdate><recordtype>article</recordtype><sourceid>8BJ</sourceid><recordid>eNqVi70OwiAYABk0sf7sjowuItB-ts6NxsVJ9wbpV0PTQgXq86uJL-B0w90RshacQQ6wa7lgiEwCE0ykXE5IItKD3Mq8gBmZh9BynoGQMiHlRWnvUDvreqNpjRF9b6yyMVDX0Np41JEa-8IQe7SRqrt3qv66q7EPNTiPSzJtVBdw9eOCbE7HW3neDt49x89Y9SZo7Dpl0Y2hEgB7WWQFQPpH-gbNf0Oy</recordid><startdate>20140101</startdate><enddate>20140101</enddate><creator>Kueh, Jerome Swee-Hui</creator><creator>Puah, Chin-Hong</creator><creator>Liew, Venus Khim-Sen</creator><scope>8BJ</scope><scope>FQK</scope><scope>JBE</scope></search><sort><creationdate>20140101</creationdate><title>Macroeconomic determinants of direct investment abroad of Singapore</title><author>Kueh, Jerome Swee-Hui ; Puah, Chin-Hong ; Liew, Venus Khim-Sen</author></sort><facets><frbrtype>5</frbrtype><frbrgroupid>cdi_FETCH-proquest_miscellaneous_15562848553</frbrgroupid><rsrctype>articles</rsrctype><prefilter>articles</prefilter><language>lit</language><creationdate>2014</creationdate><topic>Determinants</topic><topic>Economic development</topic><topic>Exchange rates</topic><topic>Foreign direct investment</topic><topic>Interest rates</topic><topic>International investment</topic><topic>Investment decision</topic><topic>Macroeconomics</topic><topic>Singapore</topic><toplevel>peer_reviewed</toplevel><toplevel>online_resources</toplevel><creatorcontrib>Kueh, Jerome Swee-Hui</creatorcontrib><creatorcontrib>Puah, Chin-Hong</creatorcontrib><creatorcontrib>Liew, Venus Khim-Sen</creatorcontrib><collection>International Bibliography of the Social Sciences (IBSS)</collection><collection>International Bibliography of the Social Sciences</collection><collection>International Bibliography of the Social Sciences</collection><jtitle>Inžinerinė ekonomika</jtitle></facets><delivery><delcategory>Remote Search Resource</delcategory><fulltext>fulltext</fulltext></delivery><addata><au>Kueh, Jerome Swee-Hui</au><au>Puah, Chin-Hong</au><au>Liew, Venus Khim-Sen</au><format>journal</format><genre>article</genre><ristype>JOUR</ristype><atitle>Macroeconomic determinants of direct investment abroad of Singapore</atitle><jtitle>Inžinerinė ekonomika</jtitle><date>2014-01-01</date><risdate>2014</risdate><volume>25</volume><issue>1</issue><spage>72</spage><epage>81</epage><pages>72-81</pages><issn>1392-2785</issn><abstract>ABSTRACT IN ENGLISH: The objective of this study is to discover the determinants of Direct Investment Abroad (DIA) of Singapore. It also measures the impacts of various determinants on DIA of Singapore. Based on theoretical justification, several potential determinants including aggregate income, interest rate, trade openess and exchange rate are considered in this study. Results obtained reveal that higher aggregate income will contribute to the expansion of abroad investment of Singaporean firms. Meanwhile, the increase (decrease) of DIA of Singapore is significantly related to the appreciation (depreciation) of the Singapore dollar per US dollar exchange rate in the long run. This findings is in tandem with the literature that suggests that appreciation of home currency tends to increase the volume of abroad investment activities. Meanwhile, the current study finds the existence of inverse relationship between interest rate and DIA of Singapore in the long run. This findings is consistent with the argument that lower interest rate reflects the abundance of capital in Singapore and subsequently lowers the opportunity cost in seeking capital for DIA. In other words, these firms have competitive advantage in financing foreign investment due to lower cost of borrowing in home country. Nevertheless, trade openness of Singapore exhibits inverse linkage towards DIA of Singapore in the long run. This may by due to the substitution effect of the trade activities against DIA of Singapore, as explained in the text. It is also discovered that exchange rate and aggregate income have larger influence on DIA of Singapore, compared to other determinants. It is argued that the association of the ownership, location and internationalization advantages gained by Singapore contributed to the economic development path of the country. // ABSTRACT IN LITHUANIAN: Tiesioginiu investiciju uzsienyje (DIA) vaidmuo tapo svarbiu ir esminiu tvariam ekonomikos augimui Pietryciu Azijos regione, o ypac Singapure. Del vietiniu resursu sukoncentravimo ir propagavimo, kaip rezimo, nukreipto i eksporta, desimtajame desimtmetyje Singapuro vyriausbe pristate regionalizacijos politika, skatinancia investavima uzsienyje. Tai buvo labai svarbus zingsnis, nes igyvendinus sia politika, Singapuro metinis DIA gerokai isaugo (nuo 2,034 milijonu JAV doleriu 1990 metais, iki 25,227 milijonu JAV doleriu 2011 metais (JTPPK, 2013). Anksciau tyrinetojai skyre daug pastangu nagrinedami DIA. Daugiausia demesio jie sutelke i stambias pramones salis, turincias stipria ekonomika, pvz: JAV ir Japonija. Sis tyrimas skiriasi nuo ankstesniu, tirianciu dideles salis, tyrimu. Sio tyrimo demesio centre yra Singapuras, besivystanti valstybe esanti mazoje saloje. Singapuro DIA atvejis gali pateikti kitokias izvalgas zvelgiant is mazos, saloje pleciamos ekonomikos perspektyvos. Klasikine ekonomikos teorija tvirtina, kad tiesioginiu investiciju srautas turi teketi is issivysciusiu saliu i besivystancias, nepaliekant jokio vaidmens mazoms, salose besivystancioms valstybems, prisidedancioms prie DIA. Taciau kitose teorijose teigiama, kad DIA besivystanciu valstybiu, esanciu mazose salose galimas, kai jos turi tam tikru monopoliniu privalumu. Singapuras parode auksta ekonomini augima nuo savo nepriklausomybes (1965 m.) paskelbimo. Nuo astuntojo desimtmecio Singapuro ekonomika augo sparciau, nei JAV ir Japonijos, t. y. dvieju pirmaujanciu pasaulio ekonomiku. Del salies "stebuklingo" augimo Pasaulio bankas pripazino Singapura kaip viena is astuoniu Aukstos veiklos Azijos saliu (Highly Performance Asian Economies - HPAEs). Stabilus ekonominis augimas, vykstant svarbiems pokyciams, Singapuro ekonomikos strukturoje leido jam tapti svarbiu tarptautiniu finansiniu ir verslo centru regione. Turedamas tokius isskirtinius pasiekimus, Singapuras taip pat turi uztektinai turto ir galiu investuoti uzsienyje. Sio tyrimo tikslas yra nustatyti DIA lemiancius veiksnius, tam naudojant metinius Singapuro duomenis. Remiantis teoriniais pagrindimais ir empiriniais duomenimis, siame darbe nagrinejami keli galimi veiksniai, iskaitant bendras pajamas, palukanu norma, prekybos atviruma ir valiutos kursa. Siame darbe panaudoti duomenys apima Singapuro DIA, kaip priklausoma kintamaji ir realiasias Singapuro pajamas, prekybos atviruma, Singapuro palukanu norma ir nominalu valiutos kursa kaip nepriklausomus kintamuosius. Realiuju pajamu kintamasis vertinamas realiu Bendruoju vidaus produktu (BVP). Prekybos atviruma paaiskina Singapuro bendrojo eksporto ir importo suma, o palukanu norma nurodo euro-dolerio santyki. Euro-dolerio santykis paaiskina palukanu norma Singapure, nes Singapuras atlieka svarbu vaidmeni kaip tarptautinis finansinis centras. Dar daugiau, uzsienio investiciju norma daro didele itaka palukanu normai Singapure. Visi duomenys yra gauti is Pasaulio investavimo ataskaitos, kuria paskelbe JTPPK (2005) ir Tarptautines finansines statistikos, gautos is Tarptautinio Valiutos fondo. Siame darbe panaudoti metiniai duomenys nuo 1975 iki 2007 metu laikotarpio. Visi kintamieji, statistiniais tikslais duomenyse yra pakeisti i paprastus logaritmus. Pastovumo testo rezultatai rodo, kad nagrinetu kintamuju ir Singapuro DIA pirmi skirtumai nekinta. Tai reiskia, kad jie visi yra integruoti ta pacia tvarka, kuri yra 1. Todel tinkama naudoti Johansen kointegracijos testa, norint istirti ar kintamieji ir DIA yra kointegruoti. Testo rezultatai rodo, kad tarp Singapuro DIA, bendruju pajamu, palukanu normos, prekybos atvirumo ir valiutos kurso kintamuju, egzistuoja ilgalaikiai rysiai. Be to, issiaiskinta, kad sie kintamieji yra svarbus visi, nustatant Singapuro DIA. Is rezultatu matyti, kad visi tirti kintamieji yra lemiantys Singapuro DIA veiksniai. Taip pat is gautu empiriniu rezultatu matyti, kad didesnes bendrosios pajamos prisideda prie Singapuro imoniu investiciju uzsienyje pletros. Siuo atzvilgiu, realiojo vidinio produkto padidejimas 1% padidins DIA 5.73%. Tuo metu, Singapuro DIA didejimas (sumazejimas) yra labai susijes su Singapuro dolerio vertes padidejimu (nuvertejimu) JAV dolerio atzvilgiu per ilgesni laikotarpi. Tiksliau sakant, Singapuras gali remti 6.09% DIA, jei Singapuro dolerio verte pakyla 1%. Sis rezultatas sutampa su tais, kurie pateikiami teorineje literaturoje, kurioje teigiama, kad vietines (siuo atveju Singapuro) valiutos vertes padidejimas, turi tendencija didinti investiciju uzsienyje veiklos apimti. Analizuojant palukanu normos poveiki siame darbe, galima matyti, kad gauti empiriniai rezultatai atskleidzia atvirkstinio rysio tarp palukanu normos ir Singapuro DIA egzistavima per ilga laikotarpi, kuriuo palukanu normos pokytis 1% sukelia 1.31% DIA pokyti priesinga kryptimi. Sis rezultatas atitinka teigini, kad mazesne palukanu norma atskleidzia kapitalo Singapure gausa ir veliau sumazina galimybes kastus ieskant kapitalo DIA. Kitaip tariant, sios imones, del mazesniu skolinimosi kastu savo salyje, gauna konkurencini pranasuma is uzsienio investiciju finansavimo. Vis delto, priesingai, nei teigiama literaturoje, Singapuro prekybos atvirumas rodo atvirkscia rysi su Singapuro DIA per ilga laikotarpi. Taip gali buti del itakos, kuria daro prekybos veiklos pakeitimas Singapuro DIA. Tolesnes analizes rezultatai atskleidzia, kad valiutos kursas ir bendrosios pajamos daro didesne itaka Singapuro DIA, lyginant su kitais, ja lemianciais veiksniais. Tuo metu pajamos, prekybos atvirumas ir palukanu norma rodo priezastingumo rysius su Singapuro DIA per ilga laikotarpi. Be to, prekybos atvirumas taip pat yra svarbus veiksnys nustatant Singapuro DIA. Remiantis JTPPK ataskaita, Singapuras yra pirmoje vietoje tarp saliu, atviriausiu tarptautinie prekybai ir investicijoms, pralenkdamas Honkonga ir Sveicarija. Del patraukliu mokesciu ir verslui palankios aplinkos, daug uzsienio imoniu buvo pritraukta, kad jos investuotu Singapure. Dauguma uzsienio kompaniju ir verslininku, dirbanciu Singapure yra is Azijos ir Europos. Vietines imones yra linkusios kooperuotis su uzsienio kompanijomis. Isanlizavus dabartinius empirinius tyrimo rezultatus, nustatyta pajamu, atvirumo, palukanu normos ir valiutos kurso, kaip Singapuro DIA lemianciu veiksniu per ilga laikotarpi, reiksme. Singapuro pajamos rodo teigiama rysi su DIA per ilga laikotarpi ir atitinka ankstesnius rezultatus. Singapuras patyre didziuli ekonomini augima nuo septintojo desimtmecio ir buvo pripazintas nauja pramones salimi, taip pat Pasaulto Banko 1992 metais buvo pripazintas kaip viena is 10 Rytu Azijos stebuklo saliu. Sis pripazinimas atsirado del isskirtinio ekonominio augimo vidutiniskai daugiau nei 6% ir gebejimo islaikyti sia veikla ilga laika. Zymus Singapuro ekonomines strukturos pokyciai i eksporta nukreipto kapitalo kaupimo rezimo link, leme salies ekonomines veiklos stabiluma. Singapuras, is tranzitiniu kroviniu sandelio, tapo salimi, kuri turi labai vertinamus sektorius, ypac gamybos sektoriu. Be to, Singapuras taip pat issivyste ir i svarbu tarptautini finansini ir verslo centra. Resursu sankaupos tapo tvirta atrama Singapurui globaliai pleciant savo uzsienio investicijas. Dar daugiau, stipri fundamentali ekonomine politika leido saliai tapti lankscia, susidurus su tokiais isoriniais ekonominiais neramumais kaip 1997-1998 metu Azijos finansine krize, ekonomine recesija 2001 metais ir pasauline recesija 2008 metais. Be to, Singapuro vyriausybes suprato apie svarba vietinio augimo pletros ir suvarzymu koncentracija, taip pat regionalizacijos politikos pritaikyma. Tai taip pat prisidejo prie tarptautines prekybos pletimosi ir investicines veiklos. Galiausiai, tai ir toliau yra svarbu kaupiant pastovias pajamas saliai. Tokia salies politika skatina kitas salis papildomai investuoti i Azijos ir Vakaru regionus. Palanki palukanu norma rodo kapitalo gausa gimtojoje salyje. Tai leidzia Singapuro imonems isplesti savo investavimo ribas del mazesniu finansavimo kastu gimtojoje salyje. Valiuta Singapure taip pat atlieka svarbu vaidmeni uzsienio inve</abstract><doi>10.5755/j01.ee.25.1.1302</doi></addata></record>
fulltext	fulltext
identifier	ISSN: 1392-2785
ispartof	Inžinerinė ekonomika, 2014-01, Vol.25 (1), p.72-81
issn	1392-2785
language	lit
recordid	cdi_proquest_miscellaneous_1556284855
source	EBSCOhost Business Source Ultimate; International Bibliography of the Social Sciences (IBSS)
subjects	Determinants Economic development Exchange rates Foreign direct investment Interest rates International investment Investment decision Macroeconomics Singapore
title	Macroeconomic determinants of direct investment abroad of Singapore
url	http://sfxeu10.hosted.exlibrisgroup.com/loughborough?ctx_ver=Z39.88-2004&ctx_enc=info:ofi/enc:UTF-8&ctx_tim=2025-01-01T12%3A46%3A35IST&url_ver=Z39.88-2004&url_ctx_fmt=infofi/fmt:kev:mtx:ctx&rfr_id=info:sid/primo.exlibrisgroup.com:primo3-Article-proquest&rft_val_fmt=info:ofi/fmt:kev:mtx:journal&rft.genre=article&rft.atitle=Macroeconomic%20determinants%20of%20direct%20investment%20abroad%20of%20Singapore&rft.jtitle=Inz%CC%8Cinerine%CC%87%20ekonomika&rft.au=Kueh,%20Jerome%20Swee-Hui&rft.date=2014-01-01&rft.volume=25&rft.issue=1&rft.spage=72&rft.epage=81&rft.pages=72-81&rft.issn=1392-2785&rft_id=info:doi/10.5755/j01.ee.25.1.1302&rft_dat=%3Cproquest%3E1556284855%3C/proquest%3E%3Cgrp_id%3Ecdi_FETCH-proquest_miscellaneous_15562848553%3C/grp_id%3E%3Coa%3E%3C/oa%3E%3Curl%3E%3C/url%3E&rft_id=info:oai/&rft_pqid=1556284855&rft_id=info:pmid/&rfr_iscdi=true